Jis žiūri į mane savo didelėm rudom akim ir po minutės nebylaus tyrinėjimo taria:
-Tu man labai primeni Ameliją iš Monmarto.
Jei rimtai, prisimenu tik sceną su daug orgazmo garsų, nuvilnijančių per miestą (ar tik ne pati pirmoji sena apskritai?) ir tą melodiją, kurios pradžią gal net sugebėčiau sugroti savo nevėkšliškom rankytėm ...
↧