geros kelios valandos prabėgo besėdint ant medinio suoliuko ir belaukiant lietaus
kantriai ir viltingai
"mes tikrai norim sulaukti jo?" "taip!"
ir prapliūpo
kiaurai permirkę ir mano šypsena per visą veidą
o tada kava
kava ir šlapi žingsniai, šilti pokalbiai
ir keistas jausmas
tikriausiai tai savotiškas laimės atmainos jausmas
ir net nesuvokiu, kaip kažkodėl vis atsiduriu tame savotiškume
bet normalumo ...
↧