Geriame kavą pas R.
Puodelį po puodelio.
Veliame viens kitam plaukus, o tada kuris nors suvaldo kitą ir, pasiguldęs ant kelių jojo galvą, tyloje tuos suveltus plaukus glosto.
Ir staiga aš pašokus išeinu.
O jis klausia - jau? taip greitai?
Juoką nutildyna mano tolstantys žingsniai koridoriuje.
Kartais nemiegame visą naktį.
O tada paryčiais einame į degalinę.
Laikraščių.
Ūkanotas ...
↧
