Gyvenu liūdniausioje savaitėje so far, kiek save prisimenu.
Baimė, kaustanti kūną ir nepaliekanti ramybėje nė akimirkos.
Ir milžiniškos pastangos laikyti save rankose.
///SUSIIMK\\\
Beribis noras atsidurti tarp žmonių, kurie tiesiog buvimu šalia neleistų pasilikti vienai pačiai su savo mintimis ir paniką sukeliančiais ateities scenarijais.
O kartu būtinybė likti vienai, besiruošiant ateinančios savaitės darbų maratonui.
Baisu.
Ir laikau ...
↧