-Įdomu, kokia tu būsi po kelerių metų? - tylą pertraukia klausimas.
Nuriju gumulą, įstrigusį gerklėj, bet taip nieko ir neištariu.
Nusisuku, kad nematytų mano veido. Veido, kuris sunkiai susilaiko nesusiraukęs į susigraudinusio ir vargiai ašaras sulaikančio savy hipopotamo grimasą.
O tada - tyla.
Tyla, trunkantį gerą laiką, kol galiausiai ateina suvokimas, o gal ...
↧